Įrašas
Margarita Kalesnykaitė
Apie pokyčius ir Kalėdas
Tu – kaip ką tik suderinto pirmojo smuiko užduotas tonas antrajai simfonijos daliai. Tu – kaip brandžiojo kontraboso paskutinysis garsinis virptelėjimas tą sekundę, kai poema pasibaigia, o publika dar nepradėjusi ploti. Esi gaivaus oro gūsis šiltą ir jaukų vasaros vakarą. Kaip ką tik iškritęs – purus ir tyras – pirmasis žiemos sniegas, visų išsiilgtas ir vargiai pažintas. Tu neši šviesą ir nuoširdumą – laisvą ir nebanalų.
Plonu sniego sluoksniu pasidengia sovietinių daugiabučių ir moderno mišinys. Miestas pasipuošia įžiebtomis mažomis lemputėmis, iš batų dėžių ištraukiamomis kartą per metus. Gatve eini apsimuturiavęs gausa drabužių ir šalikų. Tačiau tai nesvarbu, nes visi kiti – tokie patys. Nesvarbu ir tai, kad nevisuomet jautiesi gerai – kad jautiesi aptirpęs, sušalęs ir apatiškas. Nesvarbu, nes viskas keičiasi – laikas bėga, su savimi gabendamasis pokyčius, virsmą ir nepastovumą.
Pokyčiai ateina – nesvarbu, ar sėdi prie rusenančio židinio su katinu ant kelių. Ar rašai rimčiausią savo gyvenimo akademinį darbą, kuris tuo momentu atrodo svarbiausias reiškinys egzistencijoje. Pokyčiai užklumpa tave, gyvenantį rutina; užklumpa ją, išgyvenančią širdgėlą; užklumpa juos, bėgančius nuo savęs pačių; užklumpa net Biliūno Juozapotą, manančią, jog jau paruošė kiekvieną ateities gyvenimo gairę. Pokyčiai neišvengiami net ir tuomet, kai pasaulis sustoja.
Tad nesipriešindamas sutik pokyčius ir šiuo laikotarpiu – pasaulio sustojimo laikotarpiu. Kalėdų laukimas dabar kitoks. Jis kitoks, nes pirmąkart į tyrą ir šviesų metų laiką įsiterpė nežinia, lašas baimės ir neapibrėžtumas. Jis kitoks, nes praradai lytėjimo ir tiesioginio žvilgsnio kontaktą su aplinka. Tačiau tu ir toliau nagrinėji Hamletą, padedamas mylimiausios savo lituanistės. Tu ir toliau ruošiesi biologijos atsiskaitymui paskutinę naktį. Tu ir toliau naudoji lietuviškąsias kabutes, rašydamas anglų kalbos esė.
Pokyčiai atėjo, tačiau jie neapvertė visko aukštyn kojomis. Jie paliko tą pačią puikiai pažįstamą jauseną; tas pačias vertybes ir idealus; jie nesugebėjo nuversti begalinės ir taip seniai pažintos ramumos. Jei gimei Faustas, net ir sielos pardavimas neprivers tavęs mylėti kažkieno kito ar tikėti tuo, kas tau asmeniškai nėra brangiausia.
Tad pasitik Kalėdas dvilypis. Viena vertus, ir toliau gink savus įsitikinimus ir vertybes, kurios tave išskiria: paverčia unikalų, savitą ir galintį pasiūlyti kažin ką naujo, nepažinto. Kita vertus, išdrįsk prisitaikyti prie kaitos – galbūt šįmet su teta pasimatysi ne prie stalo su 12 patiekalų, o prie kompiuterio kameros. Galbūt šįmet nepajusi bendruomeniškumo ir vieningumo dvasios taip stipriai, kaip jusdavai anksčiau. Tačiau pajusi dėkingumą – pajusi padėką tų, kurių nė nepažįsti.
Tad pasitik pokyčius, tuo pačiu išsaugodamas tradicijas. Iš naujo atrask džiaugsmą žmonėse, kurie nuo pačių mažiausių dienų tapo tavais namais. Surask meilę tuose, kurie atidavė viską, kad neprarastum nieko. Tebūna tavo Kalėdos šiltos ir jaukios, kaip kiekviena tavajame grojaraštyje išsaugota Kalėdinė melodija.