Įrašas
Margarita Kalesnykaitė
Akvilė Gelžinytė: Iš tos operos. Apie parodą.
Iš toooooooos operos… Iš tos anapus gatvės, tos neformalios, nestandartinės… Visuomet buvome ta kita, alternatyvi opera. – D.I.
„Vilnius City Opera“ (kartais trumpinama VCO, dar kitaip žinoma „Bohemiečių“ vardu) – režisierės Dalios Ibelhauptaitės vedama alternatyva Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. „Bohemiečių“ kelionė prasidėjo dar 2006-aisiais, kuomet rež. D. Ibelhauptaitė ir dirigentas Gintaras Rinkevičius užsibrėžė naują tikslą – Lietuvos operos sceną paversti dinamiškesne ir patrauklesne žiūrovui, įdomia jaunimui.
Dabar visi žinome, kad tikslas buvo įgyvendintas su kaupu. O aš labai didžiuojuosi, kad ir man teko prie šio tikslo prisidėti. VCO kolektyve praleidau ketverius metus. Pradėjusi nuo savanorės pozicijos per ilgai ten neužsibuvau: 2017-ųjų vasarį įvykusioje Ch. Gounod operos „Faustas“ premjeroje jau dirbau scenografo asistente, vėliau tapau ir savanorių koordinatore; ir prie dar daug projektų pridėjau ranką. Kol kas paskutinis mano darbas – MO muziejuje šiuo metu eksponuojama paroda „Iš tos operos“. Dirbau scenografės asistente ir galiu teigti, jog nė vienas daiktas toje salėje neatgulė į savo vietą be mano prisilietimo. Ši paroda – 14 VCO metų darbo vaisių įrodymas. Čia eksponuojami kostiumai, dekoracijos, rekvizitas, pasakojamos atlikėjų bei komandos narių istorijos. Tai lyg trumpa kelionė po teatro užkulisius, kur viskas atrodo magiška ir paslaptinga.
Į ką atkreipti dėmesį. Akvilės patarimai.
- Įsižiūrėkite į nuotraukas. Tai šlapio kolodijaus technika daryti originalai, kuriuose fotografas M. Meškauskas bando aptikti atlikėjo virsmą personažu;
- Sustokite pažiūrėti į Svynio Todo kambario langą. Joje pamatysite išskirtinę R. Sakalausko projekciją, kurioje Svynį Todą specialiai atvyko suvaidinti Dalios vyras Dexter Fletcher (kino aktorius ir režisierius, vienas paskutinių darbų – visiems gerai žinomas filmas “Rocketman”). Svynio siluetas ten kuria istoriją..;
- Buduare, pilname J. Statkevičiaus kostiumų, būtinai suraskite jo autografą, padėtą raudonu lūpdažiu..;
- Apžiūrėkite plakatus ir skirkite laiko filmuotai medžiagai fojė prie mažosios salės, ten daug įdomių kadrų sudėta;
- Nepamirškite pasitelkti ir uoslės – retas žino, kad netikras kraujas kvepia braškėmis;
- Iki pat žiemos MO muziejuje vyksta renginių serija, susijusi su šia paroda – sekite ir aplankykite, būna gražu.
Šis projektas ir man, ir visai komandai buvo įdomi patirtis. Mažoji salė mums metė iššūkį savo nedidele erdve, pareikalavo griežtos eksponatų atrankos. O parodyti norisi tiek daug… Dirbant tokioje mažoje erdvėje, dar didesnę svarbą įgauna detalės ir visų departamentų darbai dar stipriau pinasi tarpusavyje: techninis personalas stato dekoraciją, ant kurios rodoma projekcija, turinti sąsają su kostiumais ir rekvizitu viduje, kuriems visai kitą atspalvį suteikia teisingas apšvietimas… Kiekvienas žingsnis turėjo būti daromas kartu bendru komandos nutarimu. Nebuvo lengva, bet buvo tikrai labai įdomu.
Jeigu žavitės teatru, bet stovėti tarp dekoracijų jūsų gyvenime yra retenybė, nuoširdžiai kviečiu aplankyti šią parodą. Iki sausio 10 dienos laiko dar nemažai.