Įrašas
Akvilė Gelžinytė
Ditė Elzbergaitė apie baletą kaip pirmąją meilę
Pirmoji meilė ﹣ baletas.
Nežinau, kaip ir kodėl, tačiau pirma mano gyvenimo meile tapo baletas. Į pirmą baleto pamoką atėjau vos trejų, o šokti baigiau keturiolikos ﹣ iš viso 11 metų. Lengva galvoti, kad dėl to, kad taip ilgai šokau, buvau profesionalė. Nors ir buvo momentų, kai aš treniravausi kartu su mergaitėmis, kurios tikrai šoks teatre, tačiau didžiąją laiko dalį aš tiesiog šokau, nes man buvo labai gera.
Baletas yra viena įdomiausių šokio disciplinų. Jei paklaustumėt bet kokio žmogaus, su kuo jam asocijuojasi ši meno šaka, jis iškart atsakys, kad baletas ﹣ ,,Gulbių ežeras” ir keisti balerinų bateliai. Reikia pripažinti, kad stereotipai apie baletą yra labai išvešėję visuomenėje, ir, mano manymu, čia yra viena priežasčių, kodėl baletas tėra matomas kaip teatro snobų užsiėmimas. Visuomenė yra tarsi pasidalinusi į kelias grupes šio meno atžvilgiu: yra patys šokėjai bei ištikimi teatro lankytojai, o visi likusieji nesupranta, apie ką šneka pirmosios dvi žmonių grupės. Ir iš tiesų, visiškai suprantu, kad apie baletą girdėjus tik iš nuogirdų, ir, būkim nuoširdūs, tikriausiai gavus traumą iš ankstyvoje vaikystėje matyto per ilgo, per sudėtingo ir pernelyg nuobodaus baleto, tikėtis iš šio meno daugiau net nepavyksta. Tačiau aš, priskirdama save prie tų, kurie šokį myli, bet ir suprasdama tuos, kurie negali jo priimti, drąsiai teigiu, kad, kaip rašiau viename savo tekstų, menas yra visiems. Būtent dėl šios priežasties ėmiausi baleto ir šiuolaikinio šokio recenzijų rašymo.
Viena yra šokti, visai kita yra apie tai rašyti. Daug metų šokusi, jaučiausi turinti pakankamai daug žinių, kad galėčiau rašyti plačiau ir giliau nei įprastas žiūrovas. Pati idėja gimė visiškai netikėtai. 2017 metų gruodį vyko ,,Proceso” premjera ir per pertrauką tarp dalių aš buvau tokia įkvėpta, kad nusprendžiau, kad imsiu ir aprašysiu savo įspūdžius. Parašyti tai parašyti, daug sunkiau buvo publikuoti. Juk kritikuodama kitus lygiai taip pat galėjau gauti kritikos ir sau, negana to, reikia tikrai daug drąsos, kad galėtum aprašyti savo nuoširdžią nuomonę. Pirmoji recenzija, lyginant su vėlesnėmis, tikrai buvo prastesnės kokybės, tačiau susilaukė labai daug palaikymo iš baleto gerbėjų. Tai buvo įkvepianti pradžia.
Lietuvos baletas nėra toks populiarus, kad turėtų daug kritikų, tačiau net ir jie, kaip nedažnas teatro lankytojas pastebėtų, yra ganėtinai snobiški. Jie rašo techniškai, su daug terminų, o, kad suprastum, reikia būti ganėtinai prakutusiam balete. Žinoma, aš skaitau tų kritikų darbus ir manau, kad jie rašo puikias, išsamias recenzijas, tačiau iš retai teatre besilankančiam žiūrovui, tai nesužadina noro eiti į teatrą. Tuo tarpu noriu tikėti, kad mano recenzijos, nors ir yra specifiškos, turi tikslą aprašyti bendrą įspūdį, sudominti, galbūt papasakoti plačiau apie dalykus, ko žiūrovai nežino, ir būtinai parekomenduoti. Tokio principo laikydamasi ir tikėdama, kad dėl mano jauno amžiaus recenzijos pasiekia jaunesnę auditoriją, svajoju, kad žmonės, kurie mane skaito, užsinori patys tuos spektaklius pamatyti.
Nuostata, kad baletas tėra baltos pūstos suknelės, yra gan pasenusi. Tiesa, jei norite klasikinio spektaklio ar moderniai perstatytos klasikos, repertuare tikrai rasite, kur nueiti, tačiau kuo toliau, tuo daugiau Operos ir baleto teatras įsileidžia ir šiuolaikinio repertuaro spektaklius. Šokio opera, choreografinės miniatiūros, vienaveiksmiai baletai, neoklasika - visa tai skinasi kelią į šokio mylėtojų širdis. Tad dažniausiai pasitaikantį stereotipą, kad baletas nėra man, galima labai lengvai atremti parekomendavus modernų spektaklį. Ir išties, nieko nėra blogiau, kai žmogus, labai norėdamas eiti į teatrą, nusiperka bilietus į spektaklį, kuris jam tikrai nepatiks, ir po to nusprendžia, kad visi baleto spektakliai tokie. Dėl šios priežasties mano antrasis recenzijų rašymo tikslas ir yra rekomendacijos. Perskaičius recenziją yra daug lengviau apsispręsti, ar tai, ką pamatysi, atitinka tavo norus.
Jei ir kas liks jums perskaičius šį tekstą, norėčiau, kad tai būtų idėja, jog teatras yra daugialypis ir daug įvairesnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Žinoma, tikėtumėtės, kad tada rekomenduočiau ten ir apsilankyti, bet tiesa ta, kad, jei noro tam neturite, visiškai neprivalote eiti tik tam, kad užsidėtumėte varnelę ar įdėtumėte nuotrauką prie legendinių teatro šviestuvų. Tačiau jei noro turite, labai rekomenduoju prieš perkant bilietus pasidomėti ir pasiskaityti apie spektaklį, į kurį planuojate eiti. Labai daug šansų, kad recenziją apie jį rasite mano tinklaraštyje diteteatre.com, bet, jei visgi taip nebūtų, parašykite man asmeniškai ir aš mielai pasidalinsiu įžvalgomis, nes nieko nėra geriau nei kalbėti apie dalyką, kurį taip stipriai myli. Iki pasimatymo teatre!
Ditė Elzbergaitė
diteteatre.com (https://diteteatre.com)