Įrašas
Adomas Mačiuika
Apie dainą, dainavimą ir mūzas kūrėjų lūpomis
„Ir skamba
medyje melodija tyli,
O aš klausausi jos ir užrašau smėly,
Ir vamzdį paimu, ir groju, ir dainuoju
Su vėju ir paukščiu ir su medžiu baltuoju"
Henrikas Radauskas, „Dainos gimimas“
Iš medžio, iš paukščio, iš vėjo ir iš smėlio gimsta daina - tobula garsinių ir poetinių prasmių sąjunga. Įdainuoti žodį ar sudėti muziką į žodžius vienuomet pavyksta labai greitai ir netikėtai (tik spėk pagriebti bet ką, kas rašo ir ant ko užrašas išlieka), o kitą kartą procesas būna ilgas, paklydimų ir nuklydimų kupinas. Tačiau kartais, regis, tik šia vienintele forma gali viską išreikšti ir išdainuoti. Apie kūrybinį procesą, įkvėpimą ir visa, kas šalia, dalinasi Erika, Guoda ir Liucija.
Erika: „Kūryba man yra labai spontaniškas dalykas. Įkvėpimas gali ateiti bet kur ir bet kada. Yra dainų, gimusių tiek duše, tiek per informatikos pamoką. Yra dainų, kurių žodžiai buvo parašyti vienu atokvėpiu per 15 minučių, o yra tokių, kur melodijos ieškojimas truko ne vieną mėnesį. Dažniausiai išsirenku akordus ir pradedu improvizuodama dainuoti. Ir taip gimsta melodija. Tyra improvizacija. Ir viską įrašinėju, nes labai greit pamirštu, ką improvizavau. O tada gimsta žodžiai. Vieni pasilieka iš pirmųjų improvizacinių bandymų, kiti gimsta iš minčių, kurias noriu perteikti daina. Dažnai būna dalykų, kurių vien žodžiais nepavyksta ištransliuoti, todėl rašau dainas. Jos man visada buvo panašios į laiškus. Laiškus, kurių negalėjau išsiųsti, bet norėjau, kad juos išgirstų.“
Guoda: „Aš kuriu tada, kai man to reikia. Pirmiausiai kuriu sau apie tai, kas man yra aktualu. O vėliau vertinu esamą situaciją: ar verta tuo pasidalinti su kitais. Jau ne kartą esu sakius, jog rašyti kažkokių prozinių tekstų aš nesugebu, net eilėraščio neparašyčiau. Manau, kad muzika dainoje yra lygiavertis komponentas, kuris gali pasakyti tiek pat, kiek ir žodžiai. Todėl ir rašau dainas, nes taip jaučiuos galėdama išreikšti daugiau nei paprastomis eilėmis. Galiu pripažint, jog, jei aš turiu mūzą, ji yra gamta. Jaučiu su ja kažkokį keistą ryšį, nors nei aš sodininkė, nei kokia eigulė. Bet, žinokit, jei pagalvosit, ir patys suprasit, kad mums visiems ta gamta be galo artima, su ja daug bendro turim. Todėl man ir yra lengva susieti tai, ką aš jaučiu, su tuo, kas vyksta gamtoje. Dainuoju dažniausiai apie kažkokį vieną specifinį jausmą. Ir kiekviena eilutė man leidžia pačiai tą jausmą geriau suprasti. O dainuojant tada būna kaip ir gyvenime: kartais turi, ką pasakyt, o kartais gali tik paniūniuot. Tai taip aš sau ir kuriu šiltą giedrą vakarą prie lango.“
Liucija: „Muzika yra vienas gražiausių dalykų, ji talpina savyje viską - kas buvo, kas yra, kas bus, ko dar nebuvo ir niekad nebus. Kai kuriu, atrodo, palieku kasdienybę ir persikeliu į tą pasaulį, kuriame norisi gyventi. Niekas kitas jo nekuria, kaip tik tu pats. Ir tų kūrėjų pasaulių tiek daug, tokių gražių ir įvairių. Tai tokia kalba iš širdies į širdį - suskambėjus išnyksta ir palieka tik jausmą. Pamenu, kai tik pradėjau kurti ir koncertuoti, labai bijojau pasirodyti viena scenoje, nors su grupe ar kitais žmonėmis man buvo labai ramu ir lengva. Jausdavausi laisva, pasitikinti. Manęs kartais paklausdavo, kodėl aš taip jaučiuosi? Scena buvo tikrai nesvetima, degdavau noru joje pasirodyti. Supratau, kad scenoje, būdama viena, jaučiuosi tarsi nuoga - neturiu už ko pasislėpti. Net, atrodo, artimesniame ryšyje būti neįmanoma. Kas bus, jei balsas suvirpės? Kas bus, jei suklysiu? Kas bus, jei neišpildysiu dainos skambesio taip, kaip jį įsivaizdavau? Dabar, visiškai perlipus šią baimę žinau, kad groti visame savo tikrume yra didžiausia dovana tiek man, tiek klausytojui. Atvirumas, sukurtas muzikoje, stipriausias ir šviesiausias. Noriu nešti muziką, kupiną šviesos, kurioje nėra pop-industrijos ‘’blizgučių’’. Tik tikrumas ir atvirumas, niekas kitas. Tikiu, kad tik tada, kai atsiveri, leidi pažinti kitiems tave, gali sukurti stiprų bei artimą ryšį su klausytoju. Per pastaruosius metus supratau - daug svarbiau sakyti, nei galvoti, kaip pasakyti. Mintys ir skambesys atras tinkamą formą. Kaip dažnai mes susikoncentruojame į formą, o ne į turinį. Reikia leisti kūrybai daryti tai, kas jai paskirta. Bet labai svarbus žodis ‘leisti’. Visgi labai dažnai neleidžiam, nes manom, kad žinom geriau nei ji… Aš dar to neišmokau, bet kiekvieną dieną mokausi.“
Dėkojame kūrėjoms už pasidalinimus ir kviečiame pasiklausyti originalių dainų įrašų.
Sekite Skliautus Instagrame >>>